Bartimėjaus Trilogija – Samarkando Amuletas, Golemo Alis, Ptolemajaus Vartai
Bartimaeus Trilogy – Amulet of Samarkand, Golem‘s Eye, Prolemy‘s Gate
Jonathan Stroud
Antra knyga prasideda po dviejų metų nuo pirmosios pabaigos. Natanielis įgavo šiek tiek galios ir dabar dirba su tikrais burtininkais ministerijoje. Šioje knygoje pasirodo ir dar viena, iš pirmosios tik probėgšom pažystama herojė – Kitė Džouns. Tai žingeidi panelė, pasižyminti pavojinga galia – atsparumu džinų magijai. Ji priklauso Pasipriešinimo grupuotei, kurie kiek pajėgdami kovoja su burtininkų valdžia. Natanielio užduotis – sunaikinti Pasipriešinimą ir sugaudyti jo narius. Bet tai nėra taip lengva, mat Londoną ima siaubti kažkoks siaubingas monstras, prieš kurį neatsilaiko jokie burtininkų kviečiami demonai. O Natanielis kaip tyčia neturi jokio gudresnio po ranka. Tad nepaisant pirmosios knygos pabaigoje duoto pažado Bartimėjui – kad jiedu pamirš viens kito vardus – jis iškviečia džiną dar kartą. Kas tiesiog siaubingai papiktina šį fantastišką aštrialiežuvį. Čia ir vėl abu pasineria į viesulu besisukančius nuotykius kol vos ne kaktomuša susiduria su Kite. Bartimėjus ją pamena ir nepaisant to praeito susitikimo nuoskaudų, bei savo šalto ir pikto fasado – neapykantos jai nejaučia. Žingeidi panelė, jaučianti tokią pat neapykantą burtininkams atveria jam akis į tiesą, kurios džinas nenorėjo sau pripažinti. Penkių tūkstančių ir dar šiek tiek metų džinas randa ko pasimokyti iš jaunosios Kitės. O ji, būdama tik prasčiokė (prasčiokai – ne burtininkai, jiems draudžiama labai daug informacijos, o mokoma daugiausia propagandos) suvokia kiek pasaulyje dar daug yra ir koks menkas tas josios pasaulėlis. Bartimėjus, pats būdamas ne eiliniu demonu, su kitokiu požiūriu ir charakteriu, sužavi Kitę tiek, kad ji pasiryžta pakeisti visą savo gyvenimą ir pabandyti imtis visai kitokios kovos.
Paskutinėje trilogijos knygoje (išleista priešistorė dar neišversta į lietuvių kalbą) Natanielis jau turi rimtos galios ir priklauso valdančiajam ratui nepaisant savo jauno amžiaus. Bartimėjus vis dar kalinamas žemėje ir kęsdamas fizinio kūno keliamus skausmus kas dien vis labiau silpsta negalėdamas grįžti į savo pasaulį atgauti jėgas. Tuo tarpu Kitė Džouns, dingusi iš valdžios ir apsaugos akiračio tylomis dirbo padavėja ir stropiai mokėsi viso to, ką burtininkai prasčiokams žinoti draudė. Ji mokėsi apie dvasias/demonus ir jų iškvietimą su viltimi, kad vieną dieną galės nutraukti tą konfliktų ciklą tarp žmonių ir džinų. Tačiau burtininkų valdžioje bręsta tiesiog katastrofiškai baisi konspiracija, tokia, kokios dar nebuvo visoje burtų istorijoje. Bartimėjus šioje knygoje mums atskleidžia to pykčių ciklo esmę, kai burtininkai iškviečia dvasias, paverčia jas vergais ir valdo prasčiokus tuos vergus pasitelkdami. Tačiau kažkada buvo vienas, kuris nebuvo toks kaip visi. Kuris nebandė pavergti sau vergo. Jo veidą Bartimėjus nešioja iki šiol, kaip savo mėgiamiausę fizinę formą.
Ši knyga patiks visokio amžiaus skaitytojams, mat kiekvienas ras ką nors pagal save. Aš priklausau vyresnių auditorijai, tačiau šiomis knygomis taip susižavėjau, kad laukiu nesulaukiu priešistorės. Ir jeigu jūs pasiryšite perskaityti pirmąją knygą – garantuoju, perskaitysit visas.