Marian Green knyga "Burtų knyga II" iš kart nuteikė skeptiškai. Veidrodinis viršelis profesinalumu niekad nekvepia, be to, aš ne visai nesuprantu tuos buitinius kerus ir ne itin mėgstu jais užsiimti. O dar gi - niekur neradau pirmos knygos, o juk ši aiškiai pavadinta antrąja.
Visgi suklydau. Taip, skeptiškai žiūrėjau dar ilgai - iliustracijos parinktos tik maždaug į temą, kai kurie puslapiai tyčia susiūti - paslėptas burtas mat, pati knyga susiriša blizgiu kaspinėliu. Erzino ir tiek. Bet praktinė magija aprašyta gerai (bent jau 95% tikrai įmanoma pakartoti), banalybių lyg ir ne tiek daug, o dar gi - yra logikos. O kur yra logikos, ten yra ir veikimo...
Taip, nors nevertinu šios knygos geru pažymiu, nors nežinau ką dėl to kaltint - ar tik ne Naująją Rosmą už tokį leidimo būdą, bet galiu pagirt už gerus kerus ir labai siūlau pamėginti. Kad sudominčiau, papasakosiu, kas man nutiko, kai netyčia išbandžiau vieną iš ten pateiktų burtų.
Visgi suklydau. Taip, skeptiškai žiūrėjau dar ilgai - iliustracijos parinktos tik maždaug į temą, kai kurie puslapiai tyčia susiūti - paslėptas burtas mat, pati knyga susiriša blizgiu kaspinėliu. Erzino ir tiek. Bet praktinė magija aprašyta gerai (bent jau 95% tikrai įmanoma pakartoti), banalybių lyg ir ne tiek daug, o dar gi - yra logikos. O kur yra logikos, ten yra ir veikimo...
Taip, nors nevertinu šios knygos geru pažymiu, nors nežinau ką dėl to kaltint - ar tik ne Naująją Rosmą už tokį leidimo būdą, bet galiu pagirt už gerus kerus ir labai siūlau pamėginti. Kad sudominčiau, papasakosiu, kas man nutiko, kai netyčia išbandžiau vieną iš ten pateiktų burtų.
Buvau pakeliui į knygyną, mėgstu pasisukinėt juose, netgi tada, kai neketinu nieko pirkti - tiesiog mėgstu spaustuvės kvapus. Tą syk ėjau su tikslu įsigyt bent vieną padorią okultinę knygą, nes pardavėja mane tikino, jog tokių būtent tą dien užveš. Per daug nesitikėjau, bet maniau - kas bus, tas.
Einant prisiminiau dar neseniai skaitytą skyrelį "Magiškoji mėta", kur pateikiamas burtas-kreipinys į Pinigų valdovą. Kas įdomiausia, ritualo aš net neatlikau, tiesiog labai aiškiai prisiminiau tekstą, įsivaizdavau save imant mėtą (mėtas labai mėgstu, todėl nebuvo sunku jas netgi užuosti)...
Knygyne radau net keletą sudominusių knygų, tačiau, prisipažystu, nemėgstu visų pinigų išleisti vien knygoms, todėl pasiėmiau dvi ir jau ketinau eiti. Galvoje sukosi planas, kada galėčiau atlėkti kitos knygos (ji beje - G.O.M. "Okultizmo enciklopedija", aprašysiu ir ją, kol kas labai siūlau paskaityt patiems). Išsitraukiau piniginę susidėt grąžai, kai pastebėjau...
Pardavėjai padaviau šimto litų kupiūrą, o dabar mano rankose buvo šimtas dvidešimt litų smulkesnėmis. O juk dar ir knygas nešiausi. Man gražino gerais penkias dešimt litų per daug...
Štai ir atėjo pinigai.
Pardavėjai padaviau šimto litų kupiūrą, o dabar mano rankose buvo šimtas dvidešimt litų smulkesnėmis. O juk dar ir knygas nešiausi. Man gražino gerais penkias dešimt litų per daug...
Štai ir atėjo pinigai.
Beabejo, juos aš grąžinau, bet knygą, tą trečią vis vien nusipirkau. Per daug akivaizdus ženklas tai buvo. O jūs - galit ir negrąžinti. Ką gyvenimas duoda, tą reikia imti, tik prisiminkit, kad kartais reikia už kerais gautą dalyką vėliau atidirbti. Neįsivaizduokit nieko baisaus ir siaubingo, gal tiesiog už dyką jūsų paprašys padirbėt jūsų darbe dar valandėlę, arba paprašys atlikti kieno nors neatliktą darbą už kurį jums atlygis nepriklauso. Todėl pagalvokit, kas geriau - pinigas ar laisva valandėlė.
Taigi, nors knyga atrodo juokingai, tai ką ji slepia - rimta. Pamėginkit.
Autorė: Marian Green
Pav.Lt: Burtų knyga II
Pav. Original: The Book of Spells II
Leidykla: Naujoji Rosma