Moki (moqui) akmenys, dažnai dar vadinami šamanų akmenimis yra geležies oolitais, poromis aptinkami Jutos dykumos paviršiuje. Porelę paprastai sudaro du kiek skirtingi akmenys - moteriškas ir vyriškas (tai nereiškia, kad jei esate moteris, jums reikia moteriško. Visada reikia porelės, kokios lyties, orientacijos ar dar ko bebūtumėt). Moteriškas - mažesnis, bet apvalesnis, lyg aptakesnių formų. Vyriškas didesnis, ovalus, bet dažnai grubokas, ne toks lygus. Jų paskirtis - gyventi gerai ir taip suteikti gerovę jums.
Tai labai įdomūs akmenys. Juos reikia priimti, kaip šeimos narius, neužmiršti stalčiuje, kuo dažniau nešiotis su savimi, arba bent jau palikti atvirus, ant palangės ar ten kur pasiekia pro langą krintanti šviesa. Jie mėgsta kai su jais bendrauja, glosto, laiko, kalba. Moki akmenys - tarytum gyvi asmenys, tarsi maži džinai, už savo gerovę pasiruošę suteikti gerovę ir jums.
Taip, kuo geriau gyvena moki, tuo geriau gyvenate jūs. Dovanokite jiems savo demesį ir meilę ir gal būt sulauksite dėmesio iš viršininko, kuris staiga pastebės, kad jūs tikrai nuoširdžiai stengiatės ir pasiūlys jums geresnes pareigas. O gal žmogus kuris jums seniai patiko, staiga jus pastebės. Moki akmenys atitolina nelaimes, padeda atpažinti netikrus draugus, saugo jus ir rūpinasi jūsų gerove tiek, kiek jūs rūpinatės jų gerove.
Yra pasakojama, jog vienas vyriškis moki akmenėlius laikęs stalčiuje vieną syk juos tiesiog užmiršo. Po savaitės ar net kiek daugiau prisiminė, bet rado jau sutrupėjusius. Moki akmenys neturėtų sutrupėti, tai tiesiog nusivylimas ir dėmesio stoka. Juk sakoma, kad negyvenamas namas pamažu griūva...
Pats žodis "moqui" verčiamas, kaip "mirusysis". Tai reiškia, kad akmuo saugo sielą, kuri dar negali išeiti, ne veltui paminėjau džinus... Akmenėlio siela turi išpildyti tam tikrą misiją (dėl piktybinių misijų sielos ant žemės nepaliekamos, todėl nebijokit), todėl moki bus jums geranoriškas ir už gerą atsakys geru, juk tai jo/jų raktas į amžinybę.
Kadangi moki laikomi daugiau talismanais, nei amuletais, kai jau nuspręsite, kad jų jums nebereikia - paleiskite juos. Padėkokit, pasakykit, kad jie išpildė savo pareigą ir dabar yra laisvi. Tada galite nunešti ir užkasti jį į kokią nors nuošalią vietą, ar išmesti į sraunią upę (kuo gilesnę).
Jei jūsų draugas ar draugė tuos akmenėlius pastebėjo ir kaip nors išreiškė norą tokius ar būtent šiuos turėti, įsiklausykit į jo/s bėdas. Gal iš tiesų jam/jai reikia jų labiau nei jums - taip padėsite ir sau, nes pagalba kitam, tai jau savaime apsauga nuo kažko blogo, ir padėsite moki rasti savo pilnatvę.
Beabejo, jei manot, kad jums jų reikia labiau, atiduoti moki akmenėlių jūsų niekas neverčia.